Alytaus Jotvingių gimnazijos I-IV klasių mokiniai, NVŠ ,,Tiriamoji ekspedicija“ dalyviai,
leidosi į ekspediciją po Panemunių regioninį parką, nusiteikę ne tik pasidairyti, bet ir tyrinėti gamtą, istoriją, kultūros paveldą, žmonių veiklos pėdsakus ir net Europos Sąjungos paramos indėlį. Kelionę pradėjome nuo Raudondvario pilies – vienos reprezentatyviausių istorinių rezidencijų, kurios restauracijai ir pritaikymui šiandieninei kultūrinei veiklai prisidėjo ES projektai. Apžiūrėjome aplinką, architektūrą ir bandėme suprasti, kaip istorinis paveldas išgyvena šiuolaikinį laiką.
Iš ten keliavome į Vilkijos apžvalgos aikštelę, kur iš viršaus atsivėręs Nemuno slėnis tapo puikia geografijos pamoka – aiškiai matosi, kodėl piliakalniai ir pilys būdavo statomi strateginėse aukštumose.
Netrukus po to atsivėrė dar vienas svarbus Lietuvos istorijos bastionas – Seredžiaus piliakalnis, istoriniuose šaltiniuose siejamas su legendiniu Palemono vardu. Tai buvo viena iš gynybinės Nemuno linijos atramų, saugojusių Lietuvos žemes nuo kryžiuočių antpuolių. Stovint ant piliakalnio viršaus galima lengvai suvokti, kodėl ši vieta buvo tokia strategiškai reikšminga – Nemunas čia ne tik kelias, bet ir natūrali įtvirtinimo dalis.
Toliau laukė Veliuonos piliakalniai. Užkopę į juos, pajutome, kiek prakaito verta Lietuvos istorija. Tyrinėjome šlaitų eroziją, reljefo ypatumus, apžvalgos reikšmę gynybai ir susidūrėme su legendomis bei biologiniais piliakalnių „gyventojais“. Vaizdai į Nemuną priminė, kad kultūros paveldas čia glaudžiai susipynęs su geografija.
Toliau persikėlėme į Panemunės pilį, kur pirmiausia apžiūrėjome dvaro patalpas, domėjomės vaistinės inventoriumi, apžiūrėjome buvusį kalėjimą – edukacija su šiokiu tokiu adrenalino atspalviu. Vėliau lipome į bokštą, iš kur atsivėrė ne tik peizažai, bet ir suvokimas apie paveldo pritaikymą visuomenei.
Raudonės pilis paliko dar kitokį įspūdį – ypač ragų ekspozicija, kuri įrodė, kad kultūros paveldas gali būti ne tik rimtas, bet ir vizualiai „ragautinas“. Lipome ir į jos bokštą, aptarėme kultūros paveldo naudotojus, saugotojus ir finansuotojus, o taip pat tai, kaip istorija gali tapti šiandienos traukos centru.
Šilinės lankytojų centras, įkurdintas buvusioje karčiamoje, atskleidė dar vieną paveldo sluoksnį – nuo senųjų kelių iki šiuolaikinių edukacijų. Čia susitikome su žveju Pranuku, kuris mums surengė ,,mini ekspediciją vandeniu“. Plaukimas (o jei rimtai – tai pasėdėjimas siūbuojančioje valtyje lankytojų centre😊) tapo geografijos, biologijos ir kultūros patirties deriniu vienoje valtyje.
Beje, ekspedicijos metu nevengėme tyrėjų darbo – pakeliui iš įvairių vandens telkinių, įskaitant Nemuną ir tvenkinius, mokiniai ėmė vandens mėginius tolimesnei analizei. Taip gimė praktinis biologijos ir aplinkotyros tyrimas: vandens skaidrumas, užterštumas, mikroorganizmų paplitimas ir žmogaus poveikio ženklai.
Po to leidomės į žygį Šilinės žiediniu taku. Informaciniai stendai padėjo pažinti augalus, paukščius ir ekosistemas, o tragiška Jurbarko žydų žudynių vieta privertė susimąstyti apie istorijos daugiasluoksniškumą ir kultūrinės atminties svarbą. Tai buvo gamtos, istorijos ir visuomeninės atsakomybės jungtis.
Vėliau aplankėme Jurbarko dvaro rūmus su arka – kultūros paveldo objektą, kuriame susitinka architektūrinis paveldas ir klausimas, kaip tokias vietas išlaikyti gyvas šiandien. Čia nagrinėjome pastato istorinę reikšmę ir jo pritaikymo galimybes.
Ir nors ekspedicijos planas galėjo baigtis ties Nemunu - mes jį peržengėme. Pakeliui namo aplankėme Pilviškių ir Sasnavos bažnyčias, taip pridėdami sakralinės architektūros akcentą. Taip ekspedicija prasidėjo Raudondvaryje ir simboliškai baigėsi Sasnavoje – kelionė nuo pilių iki bažnyčių, nuo piliakalnių iki upės, nuo istorijos iki biologijos.
Visa kelionė apėmė tai, ką buvome numatę tirti: istoriją, kultūros paveldą, geografiją, biologiją, vandens ekosistemas, ES finansavimo indėlį, žmogaus veiklos įtaką kraštovaizdžiui ir atminties saugojimą. Be to, nepamiršome ir anglų kalbos – ekspedicijos metu mokiniai sudarinėjo teminį žodynėlį, analizavo informacinių stendų tekstus anglų kalba ir ieškojo terminų, susijusių su gamta, paveldu ir istorija.
Tai nebuvo tik išvyka – tai buvo tyrimų maratonas, edukacinis „safari“ ir kultūrinė kelionė viename. Pradėjome Raudondvaryje, baigėme Sasnavoje, o tarp jų – pilys, piliakalniai, Nemunas, dvarai, bokštai, karčema, vandens mėginiai ir mokiniai, kurie sugebėjo ne tik išklausyti, bet ir pamatyti, užkopti, paklausti, ištirti ir suprasti.
