Jaunoji Jotvingių gimnazijos žurnalistė Gintarė Sartanavičiūtė kalbėjosi su Audinga Sudvajūte, tarptautinės rusų kalbos olimpiados, kurią 2019-2020 mokslo metais organizavo Sankt Peterburgo valstybinis universitetas, pirmosios vietos laimėtoja
1. Kodėl taip susidomėjai rusų kalba, kai dauguma tavo bendraamžių labiau gilinasi į anglų kalbą?
Nesakyčiau, kad susidomėjau. Tiesiog mokykloje prasidėjus rusų kalbos pamokoms supratau, kad man ji patinka,o šio dalyko pamokos nekėlė streso ir buvo vienos iš mėgiamiausių. Mano nuomone, tiek rusų, tiek anglų kalbos yra svarbios, nes kuo daugiau kalbų mokame, tuo didesnės galimybės atsiveria ir, žinoma, daugiau žmonių pasaulyje mus supranta, daugiau informacijos bus prieina.
2. Kaip sekėsi ruoštis tarptautinės rusų kalbos olimpiadai, kurią 2019-2020 mokslo metais organizavo Sankt Peterburgo valstybinis universitetas?
Gerai, tikrai gerai, nes dariau visokiausias papildomas užduotis, kurios man padėjo prisiminti pamirštus dalykus ir taisykles.
3. Kas tau padėjo ruoštis olimpiadai?
Žinoma, nuoširdžiai ačiū mano rusų kalbos mokytojai Eglei Kadziauskienei, kuri pastebėjusi mano gebėjimus, leido tobulėti ir nestovėti vietoje. Su mokytoja kalbėjomės rusiškai, o tai buvo puiki treniruotė prieš pokalbį su universiteto atstove. Jaučiau didelį palaikymą iš savo šeimos, mokytojos ir, žinoma, draugų, todėl ruoštis buvo dar lengviau. Be abejo, padėjo ir mano pomėgis žiūrėti filmus ir serialus rusų kalba.
4. Koks jausmas apėmė sužinojus, kad patekai į žmonių, kurie užėmė pirmąją vietą sąrašą?
Sakyčiau, ne jausmas, o jausmai. Ši olimpiada sukėlė daug jausmų, nes dėl techninių problemų man nepavyko įkelti antrojo turo užduočių, todėl labai nervinausi ir galvojau, kad jau viskas. Žinoma, organizatoriai suprato šią problemą ir darbus priėmė elektroniniu paštu, bet praėjo kelios savaitės po antrojo turo ir jau visai nesukau galvos dėl tų užduočių. Pirmąją dieną po atostogų elektroniniame pašte pastebėjau, kad atsiuntė rezultatus, aš, žinoma, pradėjau peržiūrą nuo pačio sąrašo galo, nuo trečiosios vietos. O kai radau savo pavardę, nepatikėjau savo akimis, kai pamačiau, jog patekau į pirmąją vietą. Keletą kartų patikrinau ir paskambinau geriausiai draugei, kai abi įsitikinome, kad nieko nesupainiojau, mane užplūdo pačios geriausios emocijos, nenustygau vietoje. Pranešiau namiškiams, kurie labai džiaugėsi mano sėkme, tada supratau, kad išsipildė tai, kuo net negalėjau patikėti.
